Книги, похожие на «Magnus Linton, Kokainas: knyga apie tuos, kurie jį gamina»

„Kai dingo balandžiai“ – tai estų kilmės Suomijos rašytojos Sofi Oksanen trečiasis romanas iš tetralogijos apie netolimą Estijos praeitį ir politinį Europos suskaldymą. Ankstesnės dalys – „Stalino karvės“ ir „Valymas“. Romane vaizduojami neramumų ir tariamos taikos dešimtmečiai: Estijos Respublikos pirmojo laikotarpio pabaiga, Antrasis pasaulinis karas ir „atšilimas“ bei stagnacijos pradžia Sovietų Sąjungoje. Tai pasakojimas apie žmogaus santykius su valdžia, apie gebėjimą ir nenorą prisitaikyti, apie kaukes, kurias vieni pajėgia dėvėti, kiti – ne. Ką rinktis: ištverti tiesia nugara traiškomam krumpliaračių, ar pačiam tapti tokiu krumpliaračiu? Kartu knygoje gvildenamas tragiškas vienos šeimos likimas, ją supančių žmonių viltys ir netektys.

1933–1945 m. nacistai pavogė milijonus meno kūrinių ir antikvarinių dirbinių. Pagal tiesioginį Hitlerio įsakymą plėšikauti į Europą buvo siunčiamos specialiai parengtos pajėgos. Muziejai, galerijos ir žydų šeimos buvo geidžiamas grobis. Iškiliausi darbai turėjo būti eksponuojami Hitlerio planuotame įkurti Fiurerio muziejuje, o išsigimusiu laikomas menas (entartete Kunst) sunaikintas arba parduotas už trokštamą užsienio valiutą; Daug meno kūrinių rasta po karo, bet daugiau nei šimtas tūkstančių dingo. Šie kūriniai atrasti tik pastaraisiais dešimtmečiais iškiliausiose pasaulio meno įstaigose, taip pat ir Stokholmo moderniojo meno muziejuje; „Plėšikai“ – prikaustanti istorija apie fanatišką nacistų maniją menui, taip pat apie aštrią teisinę ir moralinę kovą dėl „dingusio“ meno. Knygoje pasakojama apie milijardų vertus meno kūrinius ir palikuonių kovą už teisę į savo praeitį.

Kontrapunkto principu sudarytoje apsakymų rinktinėje vaizduojamas sovietų kariuomenės apsuptas Budapeštas baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir šių dienų Vengrijos emigrantų išgyvenimai Vakaruose. Drastiško karo žiaurumo, jo prisiminimų ir traumų fone autorius atskleidžia aistrų dramą, poetinėmis metaforomis perteikia paradoksalią ir iš esmės prieštaringą žmogaus prigimtį; 2012 m. vengrų kilmės kanadietis Tamas Dobozy už šią knygą buvo apdovanotas Kanados rašytojų fondo grožinės literatūros prizu.

Autobiografinis romanas Nematoma gija – įkvepianti, tikrais faktais paremta istorija apie Maurice ir mane. Mes susitikome 1986-aisiais, Manhatene. Buvau 35-erių sėkminga reklamos pardavimų vadovė, o jis – vienuolikmetis benamis berniukas. Tą kartą jis mane sustabdė gatvėje ir paprašė smulkių. Atsakiau, kad neturiu, nusigręžiau ir nuėjau. Bet staiga kažkas privertė mane sustoti, apsisukti ir grįžti pas jį – pakviečiau jį pietų. Nuo tos dienos užsimezgė mūsų draugystė – ištisus keturis metus susitikdavome kiekvieną pirmadienį, o vėliau dar šimtus kartų.Dabar, prabėgus 30 metų, tebesame puikūs draugai.Nematoma gija – tai mūsų pažintis ir draugystė, pakeitusi mūsų gyvenimus amžiams.Laura Schroff – žinoma ir įtakinga reklamos pardavimų vadovė, prisidėjusi prie nacionalinio Jungtinių Amerikos Valstijų laikraščio USA Today populiarumo sėkmės. Padėjusi įsikurti tuomet pradedančioms įmonėms, o šiandien puikiai žinomiems verslo pasaulio vardams – InStyle, Teen PEOPLE, PEOPLE StyleWatch.